BENDRADARBIAVIMO PROJEKTAS SOCIALINĖJE SRITYJE SU ROKIŠKIO KRAŠTU


image description

Rokiškio miesto vietos veiklos grupė pakvietė Pakruojo miesto vietos veiklos grupę bendradarbiauti ir pasidalinti gerąją socialinių projektų patirtimi su Rokiškio rajone veikiančiomis organizacijomis.

Rokiškio socialinės paramos centras, direktorė Jolanta Paukštienė ir 4 partneriai: 1. Pakruojo miesto vietos veiklos grupė, vadovė Vaida Šeižė, 2. Rokiškio rajono vietos veiklos grupė, pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, 3.  UAB “Rokiškio Sirena”  vadovas Simonas Tuska, 4. Rokiškio dekanato Caritas klebonas dekanas kun. Eimantas Novikas įgyvendina projektą „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“,  Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0525 . Projekto veiklose bus skatinama socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų aktyvesnę informavimo veiklą Rokiškio miesto gyventojams. Rokiškio socialinės paramos centras teiks socialines paslaugas bei tarpininkaus jas gaunant miesto gyventojams. Vykdomos veiklos padidins informacijos prieinamumą, pasiekiamumą įvairioms socialinėms grupėms, o bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis, gerosios patirties pasidalijimas – leis projekto vykdytojui plėsti socialinių paslaugų ratą. Projekto pagalba bus teikiamos išplėstos 8 socialinės paslaugos.
Projekto tikslas – skatinti bendradarbiavimą socialinėje srityje ir  informavimo bei tarpininkavimo apie socialines paslaugas teikimą socialinėms  grupėms Rokiškio mieste.
Projekto uždavinys -užtikrinti bendradarbiavimą socialinėje srityje ir didinti informavimo ir tarpininkavimo socialinių paslaugų teikimą bei prieinamumą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims.
Tikslinė grupė-socialinę atskirtį patiriantys asmenys: senjorai, neįgalieji, daugiavaikės (gausios) šeimos, nepilnos šeimos, asmenys gaunantys socialinę paramą.
Projekto metu vyks partnerių ir organizacijų bendradarbiavimo iniciatyvos socialinėje srityje, bus teikiamas klientų informavimas per interaktyvų informacinį stendą/ekraną, pagalba prie interaktyvaus informacinio stendo/ekrano, ieškant socialinių paslaugų, informavimas socialinių paslaugų teikime, informavimo/konsultavimo/tarpininkavimo paslauga namuose, tarpininkavimas socialinių paslaugų teikime, tarpininkavimas su pavėžėjimu ir palydėjimu,  informavimas per vykdytojo ir partnerių interneto svetaines ir informacijos sklaida socialinėje srityje. Projekto įgyvendinimo trukmė 12 mėn.

2020 m. gruodžio 10 d.  pasirašyta su Europos socialinio fondo agentūra vietos projekto finansavimo sutartis dėl bendradarbiavimo projekto „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“, projekto kodas Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0525 socialinėje srityje įgyvendinimo.


Startavo unikalus projektas: visa informacija apie socialines paslaugas – patogiai ir prieinamai. Informacija – svarbiausias nūdienos turtas. Tačiau ne visuomet ji prieinama lengvai, paprastai ir patogiai. Ypač socialiai pažeidžiamiems, informacijos paieškos įgūdžių stokojantiems žmonėms. Šią problemą rokiškėnams padės spręsti projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. „Tai unikalus projektas: visa informacija apie socialines paslaugas – vienoje vietoje, patogi ir prieinama“, – taip svarbiausią projekto privalumą apibūdino Socialinės paramos centro direktorė Jolanta Paukštienė.

Iki šiol Rokiškio rajone nebuvo vieno šaltinio, kuriame gyventojas galėtų gauti informaciją apie visas mieste, rajone ar netgi už jo ribų teikiamas paslaugas. Kiekviena institucija, organizacija savo tinklalapiuose, socialinių tinklų paskyrose apie savo paslaugas informavo atskirai. Todėl ir žinios apie jas buvo nenuoseklios, fragmentiškos. Taigi, prireikus kokios nors pagalbos, asmuo arba turėjo skirti nemažai laiko savarankiškai informacijos paieškai (ir dėl žinių, įgūdžių stokos galėjo gauti ją nepilną, netikslią), arba minti kelių institucijų slenksčius. O šiomis dienomis, kai interesantų priėmimas dėl karantino yra apsunkintas, tą padaryti yra labai sudėtinga.

Informacijos apie socialinę paramą, pagalbą sutelkimas po „vienu skėčiu“, vienoje vietoje, kurioje vos keliais mygtuko paspaudimais moderniame informaciniame ekrane bus galima gauti visus reikiamus duomenis, gerokai palengvins socialinių paslaugų prieinamumą. O tiems, kurie patys nedrįs ar nemokės naudotis išmania sistema, talkins konsultantai. Projekto metu numatyta ir įdomių veiklų, mokymų. Apie socialinės paramos sritį visuomenei pasakos, pokyčiams kvies ir gyvenimus keičiančios sėkmės istorijos.

Šio projekto tikslinė grupė – socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Tačiau naudos šis projektas duos kur kas platesnei auditorijai: tiek miesto ir rajono visuomenei, tiek socialinės paramos įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms – joms leis paskleisti žinią apie save, savo įdomią, intensyvią, prasmingą veiklą.

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


 Dažnai girdime skundus, kad socialinės paramos trūksta. Ar trūksta pačios paramos, ar susistemintos, lengvai prieinamos informacijos apie ją? Rokiškio socialinės paramos centras kartu su partneriais įgyvendina projektą Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas), kurio vienas iš uždavinių – parengti tokią informacinę sistemą. Jau pradiniai šios sistemos rengimo darbai atskleidė socialinių paslaugų ir jų teikėjų įvairovę.

Daug institucijų ir paslaugų

Vargu, ar iki šio projekto Rokiškio rajone bent buvo bandyta sisteminti tokią informaciją. Kaip žiniasklaidai teigė projektą įgyvendinančio Socialinės paramos centro direktorė Jolanta Paukštienė, tai sudėtingas,  ambicingas, bet labai savalaikis ir svarbus darbas.

Jos žodžius patvirtina duomenų, patenkančių į būsimos informacinės sistemos lauką, gausa bei įvairovė. Štai socialinės globos įstaigos: vien tik mūsų rajone jų yra net keturios: vienos skirtos vaikams, kitos – sunkumus patiriančioms šeimos, neįgaliesiems, senjorams. Pridėjus aplinkinius rajonus, tokių įstaigų skaičius dal labiau išauga.

Gausus ir nevyriausybinių organizacijų veiklos sektorius: kuriame įvairias veiklos sritis apimančios organizacijos: nuo šakinių, skirtų atskiromis ligomis sergantiesiems, tam tikrų negalių kamuojamiems žmonėms, iki plačią ir įvairią veiklą vystančių rajono Neįgaliųjų draugijos, Raudonojo kryžiaus Rokiškio skyriaus, „Carito“.

 Kita svarbi problema, iškilusi rengiant informacinę sistemą, tai, kad ne visos organizacijos yra plačiai žinomos visuomenei. Ypač tos, kurios savo veiklą pradėjo ganėtinai neseniai. Pavyzdžiui, ar daug rajono gyventojų žino apie organizaciją, padedančią onkologiniams ligoniams? O juk turint jos kortelę, suteikiama svari ir įvairi parama. Tokie pavyzdžiai rodo, kad vieninga informacinė sistema apie socialinę paramą, paslaugas Rokiškio rajone yra labai svarbi ir aktuali.

Pagalba ir institucijoms

Vieninga informacinė sistema svarbi ne tik socialinių paslaugų gavėjams, bet ir jų teikėjams. Juk savivaldybės, jos seniūnijų socialiniams darbuotojams, įvairių nevyriausybinių organizacijų savanoriams, kurie paprastai yra pirmieji paramos gavėjo kontaktiniai asmenys, taip pat nėra paprasta disponuoti gausia, bet fragmentiška informacija. Kur nukreipti žmogų, kurį prireikė, pavyzdžiui, pavėžėti pas gydytoją? O juk ši paslauga dabar, karantino laikotarpiu, kai drastiškai sumažėjo viešojo transporto priemiestinio ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutų, labai reikalinga ir aktuali. Informacinėje sistemoje šios paslaugos teikėjus rasti bus paprasta. Kur apgyvendinti smurtą šeimoje patiriančius asmenis? Kur kreiptis prireikus psichologinės ar teisinės pagalbos? Naujoji informacinė sistema lengvai ir paprastai duos atsakymus į šiuos klausimus. Ir socialinės paramos gavėjui nebereikės ieškoti, skambinti, bereikalingai minti kelių institucijų slenksčius.

Parama – ne tik maistu, lėšomis ir paslaugomis

Informacinė sistema leis išplėsti ir paramos sąvoką. Juk ji – ne tik materialinė. Parama yra ir suteiktos žinios. Todėl informacinėje sistemoje bus teikiami duomenys apie įvairiausius renginius, mokymus. Tai ir padrąsinantis, įkvepiantis pavyzdys, pasakojamas sėkmės istorijose. Tai ir savipagalbos, palaikymo grupės, vienijančios tos pačios patirties, tų pačių rūpesčių kamuojamus žmones. Tai ir vis aktualesnės tarnystės visuomenei, savanorystės idėjos. Visa tai – patrauklia forma, vieningoje informacinėje sistemoje.

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


Rokiškio socialinės paramos centras kartu su partneriais įgyvendina projektą Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas). Nors šalyje daug veiklų paralyžuota dėl karantino, projekto įgyvendinimo ši problema nesustabdė.

Šis projektas – vienas iš devynių projektų, kurie buvo rengti su Rokiškio miesto vietos veiklos grupe, siekiant paskatinti Rokiškio miesto plėtrą. Projektų rengėjai jau nuo sausio vidurio jau dalyvavo mokymuose. Juose pateikta daug svarbios teorinės bei praktinės informacijos, palengvinsiančios projektų sklandų įgyvendinimą. Mokymai vykdyti nuotoliniu būdu, zoom platformoje. Jie buvo intensyvūs, o pateikta informacija – gausiai iliustruota pavyzdžiais būtent iš šiuo metu Rokiškio rajono įstaigų, nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamų projektų. Mokymų dalyviai nebuvo tik pasyvūs klausytojai: jie uždavė daug klausimų, susijusių su pirkimų metodika, projekto dalyvių bei savanorių veikla, jos apskaitos metodais.

Kad įgytos žinios dalyviams nepasimirštų, metodinė medžiaga bei praktiniai pavyzdžiai buvo išsiųsti skaidrių, lentelių pavidalu. Todėl prireikus informacijos, projektų vykdytojai nesunkiai galės ją rasti pateiktuose pristatymuose.

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


Jau pradėti kurti socialinės paramos Rokiškio rajone vieningos informacinės sistemos pagrindai www.socsketis.lt

Rokiškio socialinės paramos centras kartu su partneriais įgyvendina projektą Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas). Vienas svarbiausių jos uždavinių – sukurti vieningą, vartotojui lengvai prieinamą informacijos apie socialines paslaugas Rokiškio mieste bei rajone, jas teikiančias organizacijas duomenų bazę.

Jau pradėti formuoti šios bazės pagrindai. Vasario mėnesį bus įsigytas specialus liečiamas ekranas, kuriame kiekvienas asmuo galės rasti jam reikalingą informaciją apie socialines paslaugas. Tačiau vien tik ekraną įsigyti neužtenka – informacinei erdvei reikia suformuoto turinio: įstaigų, visuomeninių organizacijų, kitų socialinės paslaugos teikėjų pristatymų, kontaktų, veiklos aprašų. Būtent šiuo metu ir pradedamas turinio formavimo procesas. Su specialistais jau aptartos esminės informacinės sistemos formavimo strategijos: kokia informacija, kokiais formatais ji bus teikiama. Tai bus ne tik paprasta tekstinė, bet ir vaizdo medžiaga. Sudarytas gausus preliminarus socialinę paramą teikiančių institucijų, jų siūlomų paslaugų sąrašas. Informacinėje sistemoje be kontaktinės informacijos bus teikiamos žinios apie paramos naujoves, renginius, visuomenei patrauklia forma pasakojamos sėkmės istorijos.

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


Įkvepiantys Pandėlio parapijos bendruomenės pavyzdžiai (video)

Covid-19 epidemija paralyžavo visuomeninį gyvenimą: nebevyksta bendruomenių susiėjimai, vieši renginiai. Tikintiesiems nebeprieinamos viešos pamaldos. Tačiau parapijų aktyvūs, veiklūs žmonės net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis randa galimybių padėti stokojantiems, vienišiems. Štai Pandėlio klebonas, Panemunio ir Skapiškio parapijų administratorius kunigas Albertas Kasperavičius užsiregistravo savanoriu, kuris covid-19 epidemijos metu galėtų pasirūpinti aplinkiniais: atvežti maisto, vaistų. Veiklios Pandėlio Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos ir jos dvasininko patirtis bei įžvalgos, tikimasi,  įkvėps bei paskatins ir kitas Rokiškio rajono bei šalies bendruomenes plėsti socialinių paslaugų galimybes. To ir siekia  Rokiškio socialinės paramos centras kartu su partneriais įgyvendindamas projektą Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas).

Pradėjo nuo bendruomenės

Klebonas A. Kasperavčius į Pandėlio kraštą dvasininko tarnystei atvyko 2017-ųjų liepą. Pandėlio parapija – viena didesnių ir aktyvesnių, čia aktyviai veikia įvairios tikinčiųjų draugijos: nuo jaunimo „Ateitininkų“ iki vyresniems tikintiesiems skirto „Gyvojo Rožinio“ draugijos. Užsiėmimų, veiklų yra daug ir įvairių: kiekvienas čia gali sau rasti įdomų, tobulėti skatinantį užsiėmimą. Nenuostabu, kad Pandėlio krašte nestinga parapijai atsidavusių žmonių, tą liudija ir kasmet per šv. Onos atlaidus – didžiausią šio krašto šventę – skelbiami pačių bendruomenės žmonių išrinktų „Metų parapijiečių“ vardai.
kunigas

Tačiau nuo pat pirmųjų krikščioniškųjų bendruomenių, viena svarbiausių Bažnyčios veiklų – parama stokojantiesiems. Parapijose, kuriose tarnauja kunigas A. Kasperavičius, aktyviai veikia „Carito“ organizacijos žmonės.

Todėl paprašius pasidalinti įkvepiančia tarnystės istorija, dvasininkas pradėjo ne nuo savęs. Jis pakvietė apie veiklą papasakoti Dalią Germanavičienę, Eugeniją Sarapienę, Birutą Baltušienę ir Renatą Kiburienę. Moterys pradėjo nuo savo naujausio iššūkio. Sostinės „Caritas“ paskelbė pagalbos šauksmą: artinantis šalčiams, stokojantiesiems labai reikia šiltų drabužių, šalikų. Užteko šiuo prašymu pasidalinti parapijos paskyroje, ir darbščiosios pandėlietės kas ėmė į rankas virbalus, kas iškraustė savo spintas ir didelė paramos siunta iškeliavo tiems, kam jos labai reikia.

Pandėlietės patenkintos ir savo prieškalėdine akcija: parapija parengė dovanas stokojantiems vietos žmonėms. Stokojantiems nebūtinai pačių būtiniausių materialių dalykų, bet ir dėmesio, bendravimo, supratimo, kad yra reikalingi.

Skaudžiausia opa – vienatvė

Pašnekovės atviros: sunkiau besiverčiančios šeimos, nuolatiniai paramos gavėjai yra pakankamai gerai aprūpinami ir materialinėmis priemonėmis, ir paslaugomis: šio krašto socialinės darbuotojos yra darbščios ir puikiai išmanančios bei organizuojančios savo veiklą.

Tačiau karantino metu iš visuomenės akiračio iškrito ištisa grupė vienišų, vyresnių žmonių, kurie net pagalbos prašyti nedrįsta. Kaip sako D. Germanavičienė, net pasiūlius pagalbą, tokie žmonės teigia, kad yra labiau jos vertų, labiau stokojančių.

Todėl kunigas A. Kasperavičius ir akcentavo: neužtenka tik suorganizuoti labdaros drabužių dalinimą, neužtenka įteikti dovaną ar maisto produktų krepšelį. Parama turi būti tikslinė ir turi būti pastebimi netgi tie, kurie patys neišdrįsta prašyti. Dvasininkas neslėpė: didžiuojasi savo parapijos aktyviais žmonėmis, netgi tokiomis sudėtingomis, veiklą ribojančiomis sąlygomis sugebančiais pastebėti šalia savęs ne tik tuos, kurie garsiau už kitus prašo, bet ir kuriems pagalbos reikia labiausiai.

Biruta Baltušienė kalbėjo, kad didžiausias skaudulys dabar – vienatvė.

Anksčiau bent sekmadieniais žmonės galėjo atvykti į šv. Mišias, pabendrauti. Vėlyvą rudenį ir žiemą kiekvieną to pageidaujantį lankydavo parapijų dvasininkai. Ne tik namus palaiminti, bet ir atvirai pasikalbėti. Pro jų akis taip pat neprasprūsdavo ir tikinčiųjų buities sunkumai, sveikatos bėdos, vienatvė. O dabar? Karantino metu viešos pamaldos nevyksta, autobusų maršrutai išretinti, o ir iš namų išeiti be svarbios priežasties negalima. O ir snieginga žiema atkirto mažų kaimelių, vienkiemių žmones nuo civilizacijos. Vienintelis draugas lieka televizorius, radijas, namininis gyvūnėlis. Todėl ryšius su civilizacija padėti padeda kaimynai, parapijos bendruomenės žmonės.

„Kai atnešdavome prie durų dovaną, tai žmonės ne tiek ja džiaugdavosi, kiek tuo, kad jie dar yra kažkam reikalingi“, – akcentavo Renata Kiburienė. Jai antrino ir Eugenija Sarapienė: vyresni žmonės dažnai nedrįsta prašyti pagalbos, verčiasi savo kukliomis jėgomis.

Dėmesys, kaip rodo R. Kiburienės patirtis, kai kam yra ir akstinas keistis, pasitempti, susitvarkyti namus, buitį.

Pateiktis1

Akcentuoja bendravimo svarbą

Pandėlio parapija šv. Mišias transliuoja ir savo facebook paskyroje, kas kelintą sekmadienį čia apsilanko ir „Rokiškio Sirenos“ komanda. Taigi, kunigo A. Kasperavičiaus pamokslai pasiekia gana plačią auditoriją. Ir dvasininkas juose nuolat akcentuoja rūpestį vieni kitais. Štai per Trijų karalių šventę buvo pašventintos kreidelės, kurios supakuotos taip, kad jas būtų galima saugiai perduoti tiems, kurie į maldos namus ateiti negali. Ir ta kreidelė yra pretekstas bent jau užsukti į kaimyno kiemą, palikti jam prie durų lauknešėlį. O kartu paklausti: ar nereikia atvežti maisto, vaistų, padėti užsiregistruoti pas gydytoją ar padėti sutvarkyti kitus reikalus. Kaip sako kunigas A. Kasperavičius, dėmesį galima parodyti ir skambučiu telefonu, ar specialia pranešimų programėle. Svarbu nepalikti, nepraleisti pro akis tų, kurie reikalingi pagalbos.

Rodo ir asmeninį pavyzdį

 Kunigas A. Kasperavičius padėti ragina ne tik žodžiais, bet ir savo asmeniniu pavyzdžiu. Pavasarį, vos prasidėjus covid-19 epidemijai, jis tapo vienu pirmųjų Rokiškio rajone savanorių. Dvasininkas gerai pažįsta savo aptarnaujamų parapijų geografiją, žmones, tad yra puikus pagalbininkas. Tik dar ne visi drįsta kreiptis į dvasininką pagalbos, patarimo. Mat mūsų kraštuose susiformavusi tradicija, kad į kunigą kreipiamasi tik pačiais svarbiausiais gyvenimo atvejais, o su savo bėdomis, rūpesčiais lyg ir nedrąsu trukdyti.

Tokia liaudiškos krikščionybės nuostata yra gerokai pasenusi. Dvasininkai kaip tik nori ne proginio, o gyvo, nuoširdaus ryšio su tikinčiaisiais, būti jų pagalbininkais. A. Kasperavičius akcentavo: Bažnyčia atvira savo žmonėms. Ir ne tik džiaugsmo, liūdesio, bet ir kasdienybės akimirkomis. Kiekvienas, iš anksto susitaręs, gali ateiti ir Išpažinties, ir paprasto, šilto pokalbio saugioje aplinkoje: bažnyčioje užtenka erdvės saugiems atstumams, čia griežtai laikomasi saugumo reikalavimų. Dvasininkas džiaugėsi ir savo parapijų žmonėmis, kurie pajutę, kad kaimynams, bičiuliams reikia pagalbos, nebijo apie tai pasakyti dvasininkui. Jis ragina nebijoti, nelaikyti savyje rūpesčių, vienatvės: paskambinti, sutartu laiku ateiti į bažnyčią: Dievo namuose kiekvienas yra svarbus ir laukiamas.

Kviečiame paklausyti interviu su Klebonu A. Kasperavčiumi:

https://www.rokiskiosirena.lt/naujiena/aktualijos/kvepiantys-pandlio-parapijos-bendruomens-pavyzdiai-video

„Rokiškio Sirenos“ youtube paskyroje:

Interviu su kun. A.Kasperavičiumi apie savanorystę ir pagalbą aplinkiniams – YouTube

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


Rokiškio socialinės paramos centras kviečia rajono gyventojus registruotis konsultanto pagalbai į namus. Ši pagalba apima informavimą apie įvairių rajono institucijų teikiamą pagalbą, paslaugas, bei praktinę pagalbą, kaip jomis pasinaudoti.
Ši paslauga – projekto, Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas) dalis.

Rajono gyventojams siūloma įvairiapusė pagalba. Kadangi karantino metu daugelis paslaugų ar registracija joms persikėlė į virtualią erdvę, ne kiekvienas asmuo moka ir turi galimybių savarankiškai užsiregistruoti pas gydytoją,. Ne mažiau aktualu sumažinus viešojo susisiekimo maršrutų kiekį, susirasti transportą nuvykti pas medikus, į kitas reikalingas įstaigas, užsiregistruoti kitoms svarbioms paslaugoms.
Socialinės paramos centro konsultantai pasirengę pagelbėti tokiems žmonėms: patars, pamokys kaip susirasti informaciją apie jiems reikalingas paslaugas, padės užsiregistruoti.
Norintieji pasikviesti konsultantą į namus, kviečiami registruotis šiais telefonais:
+370 62675185
bei (8-458) 312 75
„Rokiškio Sirena“

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


Jolanta Paukštienė: apie sugrąžintą žmogiškąjį orumą 

Kai Socialinės paramos centro direktorė Jolanta Paukštienė pasakoja apie savo darbą, jai žiba akys. Tačiau pokalbyje sunku nepastebėti kito svarbaus akcento: ji kalba ne apie save, savo tikslus, siekius, o apie žmogų, kuriam ateinama padėti. Ne tik apie saugų ir šiltą jo prieglobstį, sotaus maisto lėkštę, bet apie pamatinius asmenybės bruožus: žmogiškąjį orumą, pagarbą sau ir aplinkiniams, gebėjimą reikšti savo mintis, emocijas, ne tik žodžiais, bet ir kūryba. Trylikos metų darbo socialinės paramos srityje patirtį turinti direktorė teigia, kad tai jai daugiau nei tiesiog darbas. Pašnekesys su J. Paukštiene apie socialinio darbo patirtį ir ateities planus – projekto „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas) dalis.

2

Iš pedagogų į socialinius darbuotojus

Paklausta, kas paskatino rinktis socialinio darbuotojo kelią, direktorė atvira: asmeninio gyvenimo patirtis. Kilusi iš gausios šeimos, J. Paukštienė labai anksti, vos ašuoniolikos, neteko mamos. Po studijų Kaune, į gimtąjį kraštą grįžti paskatino ne meilė jo gamtai, istorijos ir paveldo grožybėms, ne elementari nostalgija, o noras padėti skaudžiai žmonos netektį išgyvenusiam tėčiui. Taip, tuomet dar be specialių žinių, be diplomų, formavosi pirmoji socialinio darbo patirtis.

Sėkmingas pedagogo darbas, puiki šeima, išpuoselėti namai, buities ir darbų rutina lyg ir turėjo tą patirtį nusverti. Tačiau pašaukimas padėti tam, kuriam reikia pagalbos, vedė savo keliu: J. Paukštienė pradėjo socialinio darbo studijas.

Atsigręžus į socialinės paramos situaciją prieš tryliką metų tiek šalyje apskritai, tiek Rokiškio rajone, puikiai matyti, kokiais didžiuliai šios srities pažangos tempai. O tada… Tada ji tik žengė pirmuosius žingsnius. Trūko visko: ir paslaugų, ir patirties, ir žinių, kaip jas kurti. Netgi socialinis darbas buvo labai jauna specialybė – tik apie 2000-uosius darbo rinkoje atsirado gausesnis šios srities specialistų būrys.

Aktyviai, iniciatyviai visuomenininkei J. Paukštienei teko nemenkas iššūkis ir lemtingas sprendimas: ją pakvietė kurti Obelių savarankiško gyvenimo namus. Nuo nulio. Net patirties pasisemti nebuvo kur: vieninteliai panašūs namai visoje Lietuvoje veikė tik Linkuvoje. Be to, jie buvo kitokie: kuriami kaip atskirų butų paramos reikalingiems žmonėms visuma.

Apsispręsti buvo nelengva

J. Paukštienė neslepia: tuometinės rajono savivaldybės administracijos pasiūlymas kurti šiuos namus buvo ir viliojantis, ir bauginantis. O jei nepavyks? O jei nesugebės? Todėl kaip saugumo pagalvę pasiliko bent kelias pedagoginio darbo valandas.

Kūrybą J. Paukštienė pradėjo nuo pažinties, kaip tokie namai veikia kitose šalyse. Juk Lietuvoje Obelių savarankiško gyvenimo namai buvo tik antrieji. Laikas nelaukė: rajone būsto, prieglobsčio, skirto smurtą ar nepriteklių patiriančioms šeimoms, be gyvenamosios vietos likusiems asmenims visiškas nebuvimas – labai aktuali to laiko problema.

Taigi, pritaikius Obelių ligoninės pastatą šiems namams, įsikūrė pirmieji gyventojai. O jie buvo labai įvairūs, kiekvienas su savo bėdomis ir rūpesčiais. Apie didžiulį tokių namų poreikį liudija ir tai, kad jie visuomet buvo užpildyti. Juose gyvenę žmonės buvo labai įvairūs, bet kiekvienas su labai skaudžia gyvenimo istorija. Vieni neteko namų gaisro metu, kitiems nesusiklostė šeimyninis gyvenimas, kiti neturėjo kur prisiglausti grįžę iš įkalinimo įstaigų, vieniši seneliai atvykdavo iš atokiausių vienkiemių peržiemoti ilgą ir sunkią žiemą.

Kokių tik istorijų nematė, negirdėjo tų namų sienos. Socialiniams darbuotojams ir namų vadovei J. Paukštienei nuolatos teko būti ir nuodėmklausiais, ir psichologais, ir mediatoriais. Rasti kelią į kiekvieno širdį, ieškoti raktų ir būdų pakeisti kiekvieno gyventojo likimą.

Kuriant tuos namus, kelti ambicingi tikslai: tikėta, kad žmogus savo viso gyvenimo įgūdžius, pažiūras gali pakeisti per pusmetį. Kai kas ir pakeisdavo. O kai kuriems šie namai buvo paskutiniais po visų klajonių ir išbandymų.

 Didžiuojasi, kad globotinis nebegrįžo į kalėjimą

Prieš gerą dešimtį metų Lietuvą sukrėtė didelė nelaimė: dėl bendrų švirkštų naudojimo leidžiantis narkotikus, žmogaus imunodeficito virusas ėmė plisti įkalinimo įstaigose. Kol įkalintieji atliko bausmę, jų gydymu rūpinosi valstybė. O kai tiems žmonėms atsivėrė kalėjimo vartai, liko laisvė… kur akys veda. Su sudėtinga, nuolatinio gydymo reikalaujančia liga, su socialinių įgūdžių trūkumu… Kai nėra būsto, galinčių padėti artimųjų. Vienas tokių žmonių pateko ir į Obelių savarankiško gyvenimo namus.

Iššūkių būta daug: padėti žmogui kontroliuoti ligą, keisti jo elgesį, kad vėl negrįžtų prie priklausomybės ir netinkamo gyvenimo būdo, keisti ir visuomenės nuostatas bei stereotipus. J. Paukštienė didžiuojasi: pavyko. Šis žmogus jau iškeliavo į amžinybę, bet likusius savo gyvenimo metus nugyveno oriai. Ir niekada nebegrįžo į nusikaltimų, priklausomybių kelią.

Belaukiant gandrų…

Dar vienas didžiulis iššūkis Obelių savarankiško gyvenimo namams buvo sudėtingos ir peripetijų pilnos šeimų istorijos. Kurias nuo virtimo tragedijomis apsaugojo būtent šių namų darbuotojų rūpestis, žinios, pastangos. Tos istorijos sukrečia: ir nuoširdžia, kartais sveiko proto nepaisančia, meile, ir begaline drąsa, kartais padiktuota elementaraus naivumo ir žmogiško noro tiesiog būti laimingiems.

J. Paukštienė, prisimindama savarankiško gyvenimo namuose pasaulį išvydusius mažylius, stebisi: į šiuos namus žmonės patenka ne iš gero ir laimingo gyvenimo. Tačiau mažylio laukimas kiekvienai moteriai būdavo tarsi naujo etapo pradžia. Sunki pradžia tai buvo. Meilės sparnais į Rokiškį per visą Lietuvą atskridusios moterys dažnai tuos, su kuriais ketino sieti savo gyvenimą, pažinojo tik iš susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis. Ir pašauktos skrisdavo čia. Ne iš gero gyvenimo… Sudužus meilės svajoms ir į pasaulį beldžiantis naujai gyvybei, dažnai paaiškėdavo, kad ir savo šeimose, artimųjų rate jos nelaukiamos. Be dokumentų, be gyvenamosios vietos, be lėšų, be kraitelio mažyliui. Visos šios probemos: nuo palydėjimo pas gydytojus, iki kraitelio organizavimo tekdavo Obelių savarankiško gyvenimo namų kolektyvui.

Ir kūdikio sutiktuvės būdavo orios: J. Paukštienė ne kartą pati važiavo į rajono ligoninę ar kitą šalies gydymo įstaigą pasitikti gimdyvės su kūdikiu. Ji neslepia: žmogiškai skaudu buvo matyti, kaip su mažyliais ant rankų, nešinos gėlėmis, išeina laimingos šeimos…

 Nepaisant visos pagalbos, patarimų, ne visos mažylių istorijos buvo laimingos. Kai kurioms mamoms motinystės pareigos, nepaisant didžiulės pagalbos, visgi buvo pernelyg sunkios. J. Paukštienė iki šiol atsimena, kaip su bendradarbe teisme bandė nesėkmingai tramdyti ašaras, kai buvo sprendžiamas pirmojo šiuose namuose gimusio mažylio likimas…

Tačiau yra ir labai šviesių istorijų. Jas J. Paukštienė žino iš pačių globotinių pasakojimų: nemažai jų, palikę savarankiško gyvenimo namus, ryšių su jiems pakilti padėjusiais socialiniais darbuotojais nenutraukia: aplanko, bendrauja socialiniuose tinkluose. Štai jauna keturių mažylių mama išvyko iš Rokiškio rajono, sukūrė gražią šeimą, jau keletą metų labai sėkmingai dirba. Jaunas vaikinas per pusmetį, praleistą šiuose namuose labai sėkmingai atsistojo ant kojų: susirado darbą, gyvenamąją vietą.

Dar viena graži istorija apie nupirktą būstą šeimai, jaunai mamai su penkiais vaikais. Ji iki šiol su šeima gyvena būste, kuriam lėšų padėjo sutaupyti. „Ne kartą kalbėjome su ja, kad reikia taupyti. Nes iki tol būstą nuomodavo ir keliaudavo su mažyliais ir daiktais iš vienų laikinų namų į kitus“, – sakė pašnekovė. Įtikinti nebuvo lengva: nors moteris ir norėjo namų, bet svajonės link kelyje vis pasipainiodavo pagundų: tai naujo televizoriaus staiga prireikė, tai dar kokio nors daikto.  „Teko daug kalbėtis: įtikinėti, aiškinti. Kai jau bendromis pajėgomis sutaupėme didesniąją dalį, pasikalbėjome su namo savininke. Prašėme jos, kad leistų šeimai sumokėti sutaupytą sumą, o likusią dalį išmokėti dalimis. Šeimininkę, obelietę, gerai pažinojome, ji mumis pasitikėjo, todėl pavyko susitarti“, – pasakojo J. Paukštienė. Dabar jau vaikai beveik užaugę, ir labai gera, žinoti, kad jie augo savuose, jaukiuose namuose. Ir tikslą pavyko įgyvendinti. Šios šeimos istorija galėjo būti visai kitokia, bet džiaugiuosi kad ji susiklostė būtent taip.  Kuomet pavyksta įgyvendinti vieną tikslą tuomet imiesi kito jau drąsiau ir su didesniu pasitikėjimu“, – pasakojo J. Paukštienė.

Rasti kelią į žmogaus širdį

Kaip pasiekti, kad socialinius įgūdžius praradę, priklausomybių kamuojami žmonės imtų keistis? J. Paukštienė neslepia: sudėtingas darbas. Juolab, kad dirbama ne su vienu žmogumi. Kiekvienas atvejis individualus: vienišai močiutei reikia visiškai kitokios pagalbos nei, pavyzdžiui, benamiui. Po gaisro ant kojų atsistoti bandančiai šeimai padedama kitaip, nei be namų likusiai jaunai mamai su mažyliais. Atrodytų, kaip apgyvendinti po vienu stogu tokią gausybę visiškai skirtingų žmonių, kaip suderinti jų interesus, kad jie bent jau nesusipyktų?  Ir, kas svarbiausia, dėmesio ir pagalbos reikia jiems visiems. Kiekvieną minutę.

J. Paukštienė neslepia: „valdiškas“ požiūris, elgesys ir kalba – tiesus kelias į nesėkmę. Tam, kad nelaimėn patekęs žmogus bent prisileistų arčiau pagalbą siūlantįjį, pralaužtų gyvenimo patirties užaugintą storą abejingumo, nepasitikėjimo luobą, pirmiausiai reikia jį priimti. Nes iki šiol daugybę metų aplinkiniai tą žmogų bandė keisti. Priimti tokį, koks yra: su jo patirtimi, jo elgesiu, mąstymu, priklausomybėmis. Niekada nebendrauti iš aukšto, mokytojo tonu. Susitaikyti, kad pažanga bus, bet ne septynmyliais žingsniais, ne nustatytais terminais, o palaipsniui, pamažu. Kantriai atstatant seniai prarastą žmogiškąjį orumą, jo vertę.

Tas orumas prasideda nuo daugelio mažų dalykų: teisės į asmens dokumentus, mokymosi pasirūpinti asmens higiena, gyvenimo gražioje, tvarkingoje aplinkoje, bandymų pasikloti lovą, susitvarkyti kambarį. Nebe slėpimosi nuo visuomenės, o dalyvavimo jos šventėse, renginiuose. Nuo kūrybos, kuri tampa ne tik būdu išreikšti susikaupusias emocijas, bet su kiekvienu gražesniu kūrinėliu, su kiekviena paroda, diplomu liudija žmogiškąją vertę. Apie tai pasakojant J. Paukštienei žiba akys.

Ir nepaisant to, kad ji dabar vadovauja visam Socialinės paramos centrui, Obelių savarankiško gyvenimo namų gyventojams J. Paukštienė ne vadovas, ne svečias. Ji čia sava: kurios laukiama, pasiilgstama. Kurios dėmesį kartais bandoma patraukti netgi iškrečiant nepiktą eibę. „Net baramas tas žmogus supranta, kad jis rūpi“, – sakė pašnekovė.

 Aktyvi visuomenininkė

J. Paukštienė obeliečiams žinoma ne tik kaip Socialinės paramos centro direktorė. Ji – šio miesto siela. Iki tol, kol tapo centro direktore, ji labai daug dėmesio skyrė Obelių jaunuomenei – vadovavo jauniesiems šauliams. Kur tik su jais nebūta, nekeliauta. Ir pas prezidentą nuvažiavo, ir ne viename bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo, ir pratybas rengė. Apie savo rūpesčius, tikslus ir siekius, ir apie tai, ko labiausiai trūksta, nepabijojo pasakyti ir tuometiniam Krašto apsaugos ministrui. Toks jau J. Paukštienės būdas: ne skųstis, kad ko nors nėra ar stinga, o ieškoti išeičių, veikti.

Ir dabar ji ne tik rūpinasi milžinišką poreikį turinčios socialinės paramos srities Rokiškio rajone sklandžiu darbu, bet ir planuoja ateitį. „Paslaugų gavėjų turime per pusę tūkstančio, jų skaičius nuolatos auga. Todėl mums reikia galvoti ir apie plėtrą, naujas paslaugas, didesnį visuomenės įtraukimą“, – kalba direktorė.

Ji akcentuoja ir tai, kad pagalbos, paramos, gero žodžio reikia ir tiems, kurie kasdien atlieka sunkią socialinio darbuotojo pareigą.

Pašnekovė pabrėžia: būtina nuolatos tobulėti. Ir savo pavyzdžiu tą rodo kolektyvui.

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


Socialinės paramos centro direktorė: su šiuo projektu siejame dideles viltis 

Rokiškio socialinės paramos centras kartu su partneriais įgyvendina projektą „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas). Projektas unikalus tuo, kad jame bus susisteminta informacija apie rajone teikiamas socialines paslaugas, konsultuojami paslaugų gavėjai. O tiems, į kuriuos kreipiamasi paramos, informacinė sistema taps patogia darbo priemone. „Su šiuo projektu siejame dideles viltis“, – teigė Socialinės paramos centro direktorė Jolanta Paukštienė. 3

Ir parankinė priemonė, ir kelrodis plėtrai
Projektas sėkmingai įgyvendinamas: šiuo metu formuojamas informacinės sistemos turinys. Darbo daug, ir tai nestebina. Pasak direktorės, socialinių paslaugų sfera per pastaruosius keletą metų žengia į priekį septynmyliais žingsniais. Valstybinės įstaigos, institucijos, nevyriausybinės organizacijos siūlo platų spektrą įvairiausių paslaugų: nuo lankomosios priežiūros, pagalbos maisto produktais, iki išklausymo tarnystės. Ir, pasak J. Paukštienės, paslaugų poreikis, kaip ir norinčiųjų jas gauti, nuolatos auga. Taigi visaapimanti sistema yra labai reikalingas dalykas. Kartu ir unikalus: netgi šalies mastu tokia sistema dar tik pradedama kurti. Informacinė sistema svarbi ne tik kaip patogus paslaugų sąvadas, o ir kaip galimybė matyti, kokių paslaugų reikia, kurių teikėjų jau yra pakankamai, kur gali dar sėkmingiau bendrauti valstybinis sektorius su nevyriausybinėmis organizacijomis.

J. Paukštienės ilgalaikė patirtis dalyvaujant rajono socialinių paslaugų plėtroje leidžia teigti, kad ir dabar, ir ateityje tokių paslaugų poreikis tik augs. Tad informacinė sistema, lanksčiai prisitaikanti prie šios srities naujovių, ilgą laiką bus aktuali ir svarbi.
„Tuo ir siekėme kurdami šį projektą: kad jis būtų ilgalaikis, duotų didžiulę naudą visuomenei. Su juo siejame dideles viltis“, – sakė Socialinės paramos centro direktorė J. Paukštienė.

Ir paramos teikėjui, ir paramos gavėjui
Informacinė sistema bus patogi tuo, kad kiekvienas joje ras sau naudingos informacijos. Štai, tarkime, karantino metu itin aktuali pavėžėjimo pas gydytojus paslauga. Ją teikia ir Socialinės paramos centras, ir kelios nevyriausybinės organizacijos. Kaip sužinoti, kur kreiptis? Sistemoje bus aiškiai nurodyta, kas gali padėti prireikus tokios pagalbos.
Kita vertus, ne kiekvienas pagalbos ieškantysis žino, kur kreiptis, ar į kokią paramą galėtų pretenduoti. Informacinė sistema padės rasti atsakymus į šiuos klausimus. O jei pačiam atsakymų rasti nepavyks, visuomet pasirengę į pagalbą ateiti projekto konsultantai.
O ir paramos teikėjams tokia informacinė sistema labai patogi. „Štai, pavyzdžiui, į seniūnijos socialinius darbuotojus kreipiasi interesantas, prašydamas pagalbos. Užtenka atsiversti vieną vienintelį puslapį ir paramos teikėjai – kaip ant delno“, – sakė J. Paukštienė.

Įkvepiantys pavyzdžiai
Informacinė sistema bus ne tik patogus socialinių paslaugų žinynas, bet ir vartai pažinti labai sudėtingą, tylų, dažnai nematomą, tačiau žmonių, šeimų, visuomenės likimą keičiantį socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų savanorių darbą. Apie jų patirtis, atradimus, net sunkiausiose situacijose neišsenkantį tikėjimą žmogumi, apie aktualiausius jo poreikius pasakos sėkmės istorijos. J. Paukštienė neslepia: šis darbas nėra lengvas, paprastas. Jis reikalauja ir milžiniško žinių, patirties, išmanymo, ir drąsos, ir griežtumo, ir lankstumo, ir jautrumo. O visuomenėje jis dar per mažai matomas, suprantamas. Tad ir tiems, kurie žmogui ištiesia ranką sudėtingomis jo gyvenimo akimirkomis, verti dėmesio, pagarbos. Galbūt jų istorijos bus paskata prisijungti naujiems savanoriams, o jaunimui rinktis socialinio darbuotojo profesiją?


Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas: kuo paprasčiau ir patogiau prieinama informacija, tuo geriau rajono gyventojams

Rajono meras Ramūnas Godeliauskas įsitikinęs: Socialinės paramos centro su partneriais įgyvendinamas projektas „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas) atneš didelę naudą rajonui ir jo žmonėms.

Socialinių paslaugų įvairove Rokiškio rajonas gali pelnytai didžiuotis: ji didžiausia visame regione“, – sakė meras. Jis akcentavo, kad labai svarbu ne tik paslaugų gausa, bet ir jų prieinamumas. O prieinamumas prasideda nuo informacijos apie tai, kokios paramos gali tikėtis rajono žmonės. „Labai svarbu tinkamai iškomunikuoti, kuo rajono įstaigos, institucijos, nevyriausybinės organizacijos gali padėti rajono gyventojams. Iki šiol kiekviena organzacija pati skelbė, kuo ji gali būti naudinga rajono žmonėms. O kuriama viena informacinė erdvė padės aiškiau orientuotis paslaugų ir jas teikiančių organizacijų įvairovėje“, – kalbėjo R. Godeliauskas.Pateiktis1

Jis mano, kad svetainės pavadinimas „Socialinis skėtis“ yra labai taiklus: jis skirtas vienyti ir paramos teikėjus, ir gavėjus. Jis – ir paramos, ir apsaugos, ir bendrystės ženklas.

Meras mano, kad vieninga infromacinė sistema apie Rokiškio rajone teikiamas socialines paslaugas padės ne tik tiems, kurie ieško pagalbos. Susisteminta informacija leis veiksmingai planuoti paslaugų plėtrą: galbūt vienų jau yra pakankamai, o kitų stinga, galbūt galima būtų pasiūlyti įstaigoms ir bendruomenėms imtis būtent trūkstamų paslaugų kūrimo projektų.

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


Geriems darbams ir karantinas – ne kliūtis.

Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Danguolė Kondratenkienė atvira: onkologinis susirgimas yra ne priežastis užsidaryti tarp keturių sienų. Atvirkščiai, bendravimas, aktyvus gyvenimas padeda sveikti. Pasakojimas apie tai, kaip sekasi jos suburtai Rokiškio onkologinių ligonių asociacijai „Vilties žybsnis“ – Socialinės paramos centro su partneriais įgyvendinamo projekto „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas) dalis.

Susibūrė prieš porą metų
Paskata rajono onkologiniams ligoniams burtis draugėn tapo 2019 m. rudenį įvykęs susitikimas su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovais. Dėmesys susitikimui buvo nemenkas: susirinko artipilnė rajono savivaldybės salė. Klausimų būta daug. Ir norėta, kad susitikimas nebūtų vienkartinis.
Taigi, imta ieškoti, kas galėtų tapti POLA ambasadoriumi Rokiškio rajone. Rokiškio PASPC direktorė D. Kondratenkienė neslepia: pati susirgusi susidomėjo šia organizacija, matė, kiek daug ji gali padėti ligoniams. Ir ieškodama kandidatų, kas galėtų talkinti rokiškėnams, ėmė ir pagalvojo „o kodėl ne aš?“ Tiesa, ambasadorės titulas jai pačiai dar kiek per skambus, mieliau save vadina koordinatore.
Ji mano, kad onkologine liga sergančiam žmogui, jo artimiesiems svarbu atsikratyti stereotipų ir nesislėpti. „Ir pati niekuomet neslėpiau, kad akis į akį susidūriau su onkologine liga. Nepabijojau savo sveikimo istorija pasidalinti viešai – galbūt tai padės kitiems“, – sakė pašnekovė. Pateiktis1

Potencialas didžiulis
Onkologinės ligos – aktualios mūsų visuomenei ir rajonui: vien tik pernai bent kartą į Rokiškio PASPC dėl šios ligos diagnozės kreiptasi 1761 kartą. Adociacija „Vilties žybsnis“ vienija keliasdešimt narių. Ji plėstųsi dar sparčiau, tačiau karantinas negailestingai ribojo visus planus ir siekius.
Tačiau ir jo metu nuveikta išties daug. D. Kondratenkienė atvira: daug ką lėmė ir labai geranoriškas Rokiškio rajono savivaldybės požiūris. Mūsų savivaldybė gerokai anksčiau nei kitos pritaikė 80 proc. nuolaidą POLA kortelės turėtojams važiuoti priemiestiniais maršrutais. 50 proc. nuolaida taikoma baseino, Rokiškio pirties paslaugoms.
Labai svarbus žingsnis buvo ir tai, kad sergantiesiems onkologinėmis ligomis rajono savivaldybė sutiko skirti vienkartines tikslines išmokas, neskaičiuodama jų gautų pajamų. „Juk suprantama, kaip svarbu sergantiesiems pagalba“, – sakė ji.
Ne mažiau svarbus ir geranoriškas kitų rajono įstaigų dėmesys. Štai iki pat karantino „Vilties žybsnio“ nariai gaudavo kvietimus į Kultūros centro renginius.
Asociacija svarbi ir dėl POLA kortelės. Jos turėtojams išties labai daug įvairiausioms gyvenimo sferoms pritaikytos pagalbos: nuo lengvatų viešajam transportui iki nuolaidų rekonstrukcinei, plastinei chirurgijai.

Tikisi, kad sakuros peržiemojo
Onkologinėmis ligomis sergantieji rokiškėnai ne tik laukia nuolaidų ir paramos. Jie ir patys kuria. Štai parke tarp rajono ligoninės ir PASPC iš po sniego jau lenda pirmieji pernai pasodintų tulpių daigeliai. Su jauduliu laukiama, kaip peržiemojo 25 sakuros, kurias įsigyti ir pasodinti padėjo Rimantas Kučinskas. Kiekvienas medelis – ne tik puošmena, bet ir kiekvieno ligonio sveikimo ir vilties simbolis. Jau buvo ir smagių išvykų į gamtą, ir vertingų mokymų. Norėta kartu sutikti šv. Kalėdas. Deja, planus teko atidėti dėl karantino.
Tačiau D. Kondratenkienė neabejoja: ateityje „Vilties žybsnio“ veikla bus dar labiau matoma. Norintieji tapti šios asociacijos nariais, prisidėti prie jos veiklos, kviečiami kreiptis tel. (8- 670) 97356.

Šaltinis: https://www.rokiskiosirena.lt/


Savarankiško gyvenimo namuose savyje atrado kūrėjo talentą (video+foto)

Penketą metų Obelių savarankiško gyvenimo namuose gyvenantis Edvardas Baltrušis savyje atrado dailininko talentą. Jo kūriniai – ne tik daugybės bendruomenių švenčių puošmena. Jie eksponuoti ir labai rimtuose, autoritetinguose konkursuose, tokiuose, kaip XVII respublikinė prakartėlių paroda Rokiškio krašto muziejuje. Kartu tai ir puikus ekologiško meno pavyzdys: antrinės žaliavos, gamtos turtai išmanaus meistro dėka įgyja ne tik naują gyvenimą, bet ir siunčia socialinę žinią. Apie tai, kaip parama ir savalaikė pagalba keičia likimus, pasakojama Rokiškio socialinės paramos centro kartu su partneriais įgyvendinamo projekte „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas).

Iki nelaimės gyveno kaip visi

Ponas Edvardas į Rokiškio kraštą atvyko vedinas meilės. Kartu su mylima moterimi kūrė namus ir bendrą buitį, augino dukrytę. Kol didžiulė nelaimė – gaisras – nesugriovė jų ramaus pasaulėlio. „Po gaisro draugė pasirinko savo gyvenimą, man teko maniškis“, – sakė prie piešinio palinkęs dailininkas.Pateiktis1

Nei ramaus šeimyninio gyvenimo laikotarpiu, nei po nelaimės ponas Edvardas nesiryžo kurti. „Taip tik šiek tiek papaišydavau“, – prisipažino jis.

Dailė leidžia užsimiršti

O štai patekęs į Obelių savarankiško gyvenimo namus vyras išdrįso vystyti savąjį talentą. Jis neslepia: kūryba padeda užsimiršti. Ir fizinius, negalios keliamus skausmus, ir sielos žaizdas gydo. E. Baltrušis produktyvus menininkas: jo paveikslai, instaliacijos puošia ir namų koridorius, laisvalaikio patalpas, ir keliauja po Rokiškio rajono miestelius ir kaimus kaip parodų dalis. Ir akiratį plečia: begyvendamas šiuose namuose  E. Baltrušis pasinaudojo jam pasiūlyta puikia galimybe patobulinti savo gebėjimus, susipažinti su įvairiomis technikomis,  mokymuose pagal Neįgaliųjų reabilitacijos programą Kaune, mokykloje, kurioje studijavo įvairių rankdarbių kūrimo technologijas. Mokymai vyko pusmetį, studijuojantys gyveno Kaune, gaudavo stipendiją. Čia programa jam buvo pritaikyta pagal užimtumo tarnybos organizuojamas programas. „Džiaugiuosi, kad mano paskatintas Edvardas pasiryžo dalyvauti šiuose mokymuose“, – sakė J. Paukštienė.

Dabar jis ištisas dienas leidžia kūrybinėse dirbtuvėlėse. Jose apstu visko, ko reikia kūrybai: ir dailiai supjaustyti beržo ritinėliai. Jie skirti būsimiesiems paveikslams. Čia pat ištisos paletės įvairiausių dažų, klijų indeliai, gamtos turtų – samanų, kankorėžių, tošių atsargos.

E. Batrušis kūriniams naudoja daug įvairiausių technikų. Čia ir tradiciniai pieštuku piešti preciziški darbai, ir ant medžio ritinių tapyti žvėrelių, augalų atvaizdai. Ir erdvinės kompozicijos iš tošių, samanų ir kankorėžių. Kurie išmanaus kūrėjo dėka transformuojas neatpažįstamai: tik geriau įsižiūrėjus į pamėgtų darželio gėlių gvazdikėlių, kitaip dar serenčių, kompoziciją, galima pastebėti, kad ryškiomis spalvomis pražydę gėlytės meistriškai sukurtos iš kankorėžių.

Socialinės paramos centro, kuriam priklauso Obelių savarankiško gyvenimo namai, direktorė Jolanta Paukštienė, pirmoji šių namų vadovė, neslepia: būtent kūryba gyvenimo paraštėje atsidūrusiam žmogui padeda susigrąžinti svarbiausią prielaidą keisti savo gyvenimą – žmogiškąjį orumą. Todėl kiekvieno gyventojo kūrybiškumas skatinamas, ugdomas ir palaikomas. Kas neria staltiesėles, kas kuria karpinius, kas origami būdu kuria puokštes, kas siuvinėja, kas tapo, kuria, klijuoja. Pasak pašnekovės, noras užsimiršti kūryboje savarankiško gyvenimo namų žmonėms yra didžiulis: čia neriama net šalčio, artrito iškreiptais pirštais. Kūryba – ne tik galimybė jiems prieinamu būdu bendrauti su pasauliu, išlieti savo nerimą, svajones, bet ir susigrąžinti prarastąjį orumą.

O grįžta jis labai paprastai: kiekviena paroda, kiekvienas diplomas, padėka liudija – šis žmogus vertinamas visuomenės, jis jai yra svarbus ir įdomus. Svarbus jo tobulėjimas, jo pastangos, jo mintys, jo darbai.

„Visaip skatiname žmones kurti“, – sakė direktorė. Ir prasitarė, kad vieną gražiausių, brandžiausių savo darbų – 3D pilies paveikslą ponas Edvardas sukūrė paprašytas kokio nors paveikslo Valstybės dienai.

Jo dailės darbas buvo eksponuojamas ir Rokiškio kraštą garsinančioje XVII respublikinėje prakartėlių parodoje.

Investicijos atsiperka

Direktorė neslepia: didžiausia investicija šiuose namuose yra į žmogų. Jei jis keičia gyvenimą, tuomet jau nebesvarbu, kiek tūbelių dažų, kiek siūlų rinkinukų reikia nupirkti. Svarbu, kad kurtų ir tobulėtų.

O pono Edvardo darbai – dar ir puikus ekologiškos, žaliosios, tvarios kūrybos pavyzdys. Štai toji garsioji pilis sukurta faktiškai iš antrinių žaliavų – stiklo šukelių. Kituose panaudoti veidrodžio šukelės, vielutės. Kiti darbai – iš gamtos dovanų: akmenukų, kriauklyčių, medžio ritinėlių, kankorėžių, samanų. Pastaruoju metu pašnekovas įsisavina ir dekupažo techniką. Ir ne tik pats kuria: ponas Edvardas jau rengia edukacijas.

Istorija apie piešiantį globotinį:


Projektas padės ir gyventojams, ir savivaldybės specialistams

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas įsitikinęs: Rokiškio socialinės paramos centro kartu su partneriais įgyvendinamas projektas „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas) duos didelę naudą Rokiškio rajonui ir jo gyventojams.

avivaldybės administracijos direktoriaus A. Burnicko teigimu, toks projektas, kuris sutelks rajono gyventojams labai svarbią ir aktualią informaciją vienoje sistemoje, išspręs daug problemų ir taupys tiek gyventojų, tiek ir savivaldybės įstaigų, įmonių darbuotojų laiką, leis teikti dar kokybiškesnę informaciją apie galimas socialines paslaugas. Pateiktis1
„Ne kartą kalbėjome su savivaldybės specialistais, ypač tarpinsititucinio bendradarbiavimo, kad tokios sistemos labai reikia. Todėl labai sveikintina, kad ji atsiras“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius.
Jo patirtis rodo, kad nors, atrodytų, informacijos apie paslaugas yra daug, tačiau ne kiekvienas interesantas geba jos ieškoti. „Pasirausęs internete, pasimetęs informacijos gausoje, žmogus vis tiek ima į rankas telefoną ir skambina į seniūniją ar savivaldybės specialistams, klausdamas, kur jis turi eiti ir į ką kreiptis“, – sakė pašnekovas.
Tuomet specialistai taip pat ima ieškoti interesantui reikiamos informacijos. Kartais tam, kad ją surinktų, prireikia ir kelių specialistų darbo. O visa tai – kainuoja laiko ir resursų.
Ne menkesnė bėda yra tai, kad ieškantysis informacijos ne visuomet žino, kokios paslaugos jam gali būti teikiamos. A. Burnickas pastebėjo, kad pačios aktualiausios, labiausiai rajono gyventojus dominančios socialinės paslaugos yra susijusios su pagalba vaikus auginančioms šeimoms bei neįgaliesiems asmenims,
Kita aktuali problema: savalaikis informacijos atnaujinimas. Pasitaiko, kad įstaigose keičiasi žmonės, daugėja paslaugų, jos keičiamos. Savivaldybės administracijos direktorius džiaugėsi, kad informacinėje sistemoje apie socialines paslaugas bus teikiama pati naujausia, aktualiausia informacija.
Todėl ši informacinė sistema leis savivaldybės specialistams gyventojams pateikti pačią naujausią informaciją, taip prisidėdama prie viešųjų paslaugų gerinimo. Kartu ji leis efektyvinti savivaldybės institucijų darbą: greitai, lengvai rasti, naudotis informacija, taupant savo ir kolegų laiką. Kartu mažės ir administracinio darbo našta.
„Rokiškio Sirenos“
inform.


Socialinių paslaugų žinomumo stoka sukūrė partnerystės tinklą

Rokiškio socialinės paramos centras, stebėdamas Rokiškio mieste poreikį socialinio paslaugų žinomumui didinti, inicijavo ir įgyvendina projektą „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“, Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0525. Projektą finansuoja Rokiškio miesto vietos veiklos grupės strategija. Projektui skirta beveiki 130 tūkst. Eur. Projektas įgyvendinamas nuo 2020-12-10 iki 2021-12-10.

Projekto tikslas – skatinti bendradarbiavimą socialinėje srityje ir informavimo bei tarpininkavimo apie socialines paslaugas teikimą socialinėms grupėms Rokiškio mieste.
Tikslinė grupė – 40 žmonių iš socialinę atskirtį patiriančių skirtingų grupių: senjorų, neįgaliųjų, gausių, taip pat nepilnų šeimų, asmenų gaunančių socialinę paramą.
Planuojama projekto veiklose skatinti socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų aktyvesnę informavimo veiklą Rokiškio miesto gyventojams. Rokiškio socialinės paramos centras teiks socialines paslaugas bei tarpininkaus jas gaunant miesto gyventojams. Vykdomos veiklos padidins informacijos prieinamumą, pasiekiamumą įvairioms socialinėms grupėms. Projekto pagalba bus teikiamos išplėstos 8 socialinės paslaugos – labiausiai dėmesys kreipiamas į informavimo veiklas, taip pat pavėžėjimą ir palydėjimą.
Projekto partneriai: Pakruojo miesto vietos veiklos grupė, UAB „Rokiškio Sirena“, Rokiškio dekanato Caritas, Rokiškio rajono vietos veiklos grupė. Rokiškio rajono VVG projekte įsipareigojusi savanoriauti perduodama NVO patirtis socialinių paslaugų ir socialinio verslo srityje. Anot Rokiškio rajono vietos veiklos grupės pirmininkės Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės, ši sritis rajone žengia tik pirmuosius žingsnius, savivaldos lygmenyje dar nėra sukurtas paslaugų perdavimo nevyriausybiniam sektoriui modelis (pagal Lietuvos darbotvarkę iki 2030 m. savivaldybės nevyriausybiniam sektoriui turėtų perduoti iki 30 proc. paslaugų). Savivaldybės specialistai ir savanoriai susibūrę į darbo grupę pagal „Verslios Lietuvos“ Įjunk poveikį programą kuria socialinių paslaugų pirkimų schemas, 2018 m. savivaldybė tarptautiniame projekte sukūrė socialinių paslaugų algoritmą, kuris turėtų rasti vietą naujame savivaldybės tinklalapyje. Visur VVG atstovai dalyvavo darbo grupėse, kaip savanoriai. „Taigi, procesas prasidėjęs ir tikime, kad svarbu kuo didesnėm gyventojų, ypač NVO grupėms apie tai žinoti, į šiuos procesus įsitraukti, analizuoti pirmąsias patirtis“ komentavo Rokiškio rajono vietos veiklos grupės pirmininkė R. Stankevičiūtė-Vilimienė apie VVG motyvaciją savanoriauti Rokiškio socialinės paramos centro projekte.

Rokiškio rajono VVG inform.